žvairės

žvaĩrės sf. pl. (4) menk. akys: Tas su savo žvairė̃m tai viską pamato Snt. Tu, velnio močia, turbūt nematai savo žvairėm sp. Sunku tokią rudens naktį pasitikėti vien savo žvairėmis, bet, laimei, kiškelis dar turi ausis sp.

◊ žvairès ganýti Skr dairytis, žioplinėti: Dabokis, žvaires beganant, kad varna neįšiktų [į burną] Erž.